Vienoje byloje –  Vilniaus apygardos ir Lietuvos apeliacinis teismas tenkinant kliento ieškinį pripažino, kad skolininkas iki bankroto bylos iškėlimo sudarė apsimestinius sandorius, kuriais įmonės vardu įregistravo savo asmeniniais tikslais ir sąskaita įgytą nekilnojamąjį turtą.

Remiantis šiuo teismo sprendimu skolininko bankroto bylą nagrinėjantis teismas (Klaipėdos apygardos teismas apeliacine) įvertino, kad skolininkas tokiu būdu nuslėpė vertingą turtą nuo kreditorių ir bankroto bylą nagrinėjančio teismo bei nusprendė nutraukti bankroto bylą dėl skolininko nesąžiningumo (turto nuslėpimo). Teismas sutiko su kliento vertinimu, kad nepaisant apsimestinių sandorių sudarymo daugiau nei prieš 10 metų iki bankroto bylos iškėlimo, jais atliktas skolininko turto nuslėpimas buvo tęstinis ir pagal CK 1.127 str. 5 d. vykdomas kiekvieną dieną.

Prie šio projekto dirbo teisininkų komanda: Lukas Vitauskas, Vytautas Sereika, Rytis Martinkėnas, Stanislav Papijanc.